• Aktininė keratozė – tai gerybinis, tačiau potencialiai ikivėžinis odos darinys, atsirandantis dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio. Šie dariniai dažniausiai būna šiurkštūs, pleiskanojantys ir gali būti rausvos, rudos arba kūno spalvos. Aktininės keratozės gali atsirasti veido, rankų, kaklo, ausų srityje ar kitose vietose, kurios dažnai būna veikiamos saulės. Krioterapija yra vienas iš efektyviausių ir saugiausių metodų šių odos darinių pašalinimui.

Kaip Veikia Krioterapija?

Krioterapija naudoja skystą azotą, kuris esant itin žemai temperatūrai (-196°C) užšaldo pažeistą audinį. Šaltis sunaikina odos ląsteles aktininės keratozės srityje, sukeldamas jų žūtį. Po procedūros odos audinys natūraliai pašalinamas ir pakeičiamas nauju sveiku audiniu. Šis metodas yra itin tikslus, todėl minimaliai pažeidžia aplinkinę sveiką odą.

Procedūros Eiga

• 1. Konsultacija su dermatologu: Prieš procedūrą atliekama dermatologo konsultacija, kurios metu įvertinamos aktininės keratozės, jų vieta ir dydis, taip pat parenkamas tinkamiausias gydymo metodas. Jei reikia, gali būti atliekama biopsija siekiant įsitikinti, kad darinys nėra piktybinis.
• 2. Paruošimas: Prieš krioterapiją oda gali būti paruošiama taikant vietinę nejautrą, ypač jautresnėse vietose, siekiant sumažinti diskomfortą procedūros metu.
• 3. Krioterapijos procedūra: Skystas azotas purškiamas arba naudojamas specialus aplikatorius, kad itin tiksliai paveiktų aktininės keratozės pažeistą odą. Užšaldymo procesas paprastai trunka kelias sekundes ir gali būti pakartotas kelis kartus, priklausomai nuo darinio dydžio ir gylio.
• 4. Po procedūros priežiūra: Po procedūros pacientui pateikiamos priežiūros rekomendacijos, kurios padeda užtikrinti tinkamą gijimą ir sumažina komplikacijų riziką.

Po Procedūros

Po aktininių keratozių šalinimo krioterapijos būdu galima tikėtis šių reakcijų ir gijimo proceso:

• 1. Paraudimas ir patinimas Iškart po procedūros gydyta vieta gali būti šiek tiek paraudusi ir patinusi. Tai normali reakcija į šaldymo poveikį, kuri paprastai praeina per kelias valandas arba dieną.
• 2. Pūslės susidarymas Per kelias valandas po procedūros gali susidaryti nedidelė pūslė arba patinimas. Tai natūrali odos reakcija į šaltį, kuri padeda pašalinti pažeistą audinį. Pūslė dažniausiai užgyja savaime per kelias dienas ir nereikalauja specialaus gydymo.
• 3. Šašo susidarymas Pūslės vietoje gali susidaryti šašas, kuris natūraliai nukrinta per 1–2 savaites, atidengdamas sveiką odą po juo. Labai svarbu šašo nenulupti, kad būtų išvengta infekcijos ir randų.
• 4. Nedidelis diskomfortas Gydymo vietoje gali jaustis nedidelis diskomfortas, deginimo ar dilgčiojimo jausmas, tačiau šie pojūčiai paprastai praeina per kelias dienas.
• 5. Odos spalvos pokyčiai Po šašo nukritimo odos spalva gydymo vietoje gali būti šviesesnė ar rausva, bet laikui bėgant ji susilygina su aplinkinės odos spalva. Visas spalvos atkūrimo procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Rekomendacijos Po Procedūros

• 1. Vengti tiesioginio saulės poveikio: Kadangi aktininės keratozės atsiranda dėl saulės poveikio, svarbu saugoti odą nuo saulės, ypač pirmąsias savaites po procedūros. Naudokite kremą su SPF 30 ar didesniu.
• 2. Neliesti ir nedirginti gydytos vietos: Po procedūros gali susidaryti šašas ar pūslė, todėl svarbu neliesti ir nebandyti jų nuplėšti, kad išvengtumėte infekcijos ar randų.
• 3. Švelni priežiūra ir higiena: Gydytą vietą laikykite švarią, venkite agresyvių odos priežiūros priemonių ir naudokite tik gydytojo rekomenduotus produktus.
• 4. Stebėti odos reakcijas: Jei po procedūros atsiranda stiprus paraudimas, patinimas ar infekcijos požymių, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.

Kontraindikacijos

Nors aktininių keratozių šalinimas krioterapijos būdu yra efektyvus ir dažnai saugus metodas, tam tikros būklės ir sveikatos problemos gali apriboti šios procedūros taikymą. Pagrindinės kontraindikacijos apima:

• 1. Alergija šalčiui: Pacientams, turintiems alerginių reakcijų į šaltį (pvz., šaltą dilgėlinę), krioterapija gali sukelti nepageidaujamą odos reakciją, todėl šis metodas jiems netinkamas.
• 2. Aktyvios odos infekcijos ar uždegimai: Jei šalinimo vietoje yra aktyvi infekcija, kaip herpesas, bakterinė infekcija ar uždegimas, procedūrą rekomenduojama atidėti, kol oda visiškai išgis, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
• 3. Kraujavimo sutrikimai: Pacientams, sergantiems kraujavimo sutrikimais (pvz., hemofilija) arba vartojantiems kraują skystinančius vaistus (pvz., varfariną ar aspiriną), gali kilti didesnė kraujavimo ar mėlynių rizika po procedūros.
• 4. Diabetas: Dėl galimų kraujotakos problemų, diabetu sergantiems pacientams, gijimo procesas gali būti ilgesnis, ypač galūnių srityje. Tokiais atvejais reikia ypatingos priežiūros, kad būtų išvengta komplikacijų.
• 5. Imuninės sistemos sutrikimai arba imunosupresija: Pacientai su susilpnėjusia imunine sistema dėl ligų (pvz., ŽIV) ar vaistų (pvz., imunosupresantų) gali turėti didesnę infekcijų riziką arba lėtesnį gijimą po procedūros.
• 6. Širdies ir kraujagyslių ligos: Kai kurie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai gali turėti įtakos kraujotakai, todėl reikia būti atsargiems atliekant krioterapiją, ypač jei yra prasta kraujotaka galūnėse.
• 7. Nėštumas ir žindymas: Nors krioterapija laikoma saugia procedūra, kai kurie gydytojai gali rekomenduoti atidėti procedūrą nėštumo ar žindymo laikotarpiu dėl atsargumo.
• 8. Polinkis į keloidinių randų susidarymą: Jei pacientas turi polinkį į keloidinius randus ar hipertrofinius randus, krioterapija gali padidinti randų riziką. Tokiu atveju gali būti svarstomi kiti gydymo metodai arba papildomos randų prevencijos priemonės.

Prieš atliekant aktininių keratozių šalinimą krioterapijos būdu, būtina konsultuotis su dermatologu. Specialistas įvertins jūsų sveikatos būklę, odos būklę ir rekomenduos tinkamiausią gydymo būdą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai